pavaišinti

paváišinti tr. Rtr, KŽ, pavaišìnti (-ýti K, Pns) K, Rtr, KŽ 1. N, M, L, LL150,262, DŽ, NdŽ pavalgydinti, pagirdyti svečią: Svetį paváišink, t. y. pagodėk J. Svečias nueita numie: nora pavaišinamas Jn(Kv). Svetys pasikiša – turi turėti su kum paváišinti Krš. Sėsk, paváišysiu pienuku DrskŽ. Kap prašo į talką, tada eina, ūkinykas pavaišìna Grv. Padarai alaus, mėsos, užkąst yra, ir prisikvieti, pavaišinì Kp. Labiausia tai Joniukas reikt pavaišìnt, kadai gi bebuvęs Slm. Paváišino, užgėrė ko, blogai buvo Jd. Kaip kopininkas atejo py žemininko viešėti, žemininkas paváišino su medu LKT138(Prk). Buvau nerijęs, pavaišìno žmones Vrn. O kuo čia paváišinti tokius svečius? Plt. Tu ateik pri mūso, mas paváišinsma tavi Lk. Tiek aš pavaišinaũ – sula ir duonyte Alz. Kokiu raugalu nepaváišinsi, turi geriausios šnabės pirkti Rdn. Pakviesdavo vargingūsius antrą trečią dieną, pavaišýdavo Rsn. Sutūrėti lengva [svečius], bet reik ir paváišinti Pln. Šeimininkas gražiai priėmė, pavaišino ir pinigais dar įkišo A.Mišk. Kad aš uždainiuosu, kožnas pamislys, kad i muni paváišino BM403(End). Karalius jį gerai pavaišino BsMtI15(Brt). Suteik, Dieve, svetį – motina ir gaspadorių pavaišins VP43. Pavaišinęs Dievas guldo žmones VP37. Atvažiuokit pas mane pietų. Mano virėja jus pavaišins žirnių sriuba (taip bajoras reiškė panieką nekilmingam) J.Marc. | Kiaulytes aš žolytėmi pavaišýsiu DrskŽ. Jei katras nepaváišina [karvės], ans mažiau pieno gauna DūnŽ. | Musmėris musims paváišinti Vgr. | prk.: Gerais žodžiais pavaišìno KzR. Gana jau pavaišinote mane skaudžiais žodžiais V.Kudir. Pažįstami nepažįstami, – į dantis nežiūrėsi, o žodžiu ir juos galima pavaišinti P.Cvir. ^ Pavaišino kaip latviai Biržų ponus TŽV628(Ps). Akės ne duobės, visus reik paváišinti Krš. | refl. Rtr, KŽ, Grš: Atplėšė saldainių [dėžutę] – pasivaišýk DrskŽ. Paskink uogų pasiváišinti Krš. Skilandžio, mergaitės, pasiváišykite Kbr. Čia pabūkiat, pasiváišinkiat Rdn. Kūčias pavalgius, stalas nebūdavo nukraustomas, kad turėtų kuo pasivaišinti mirusiųjų vėlės rš. Varškėčiukų vakare išvirsias i paváišinsias Rdn. Nuėjo pas Abeliūtę ir tenai pasivaišino V.Piet. | I anos (musės) nors ėsti, pasiváišinti – gyvas vabalas Rnv. | prk.: Kaimynai bjauriausiais žodžiais pasivaišìno Dkš. 2. Vdk prk. kiek supliekti, suduoti: Marčią iš šluotos paváišinau Krš. Ot piemenis su klotine (lazda) pavaišino! Krkl. Palauk, aš tavi paváišinsu, tu nebnorėsi daugiau obūlų vogti! Lkv. Reik par pasturgalį pavaišinti beržine koše LTR(Žgč). Toks buvo dykas, ka ans mumis liuob paváišys Pln. \ vaišinti; apvaišinti; atvaišinti; dasivaišinti; įvaišinti; išvaišinti; nuvaišinti; pavaišinti; pervaišinti; pravaišinti; privaišinti; suvaišinti; užvaišinti